Juozas Gegužis-Diemedis

(1923-1947)

Gimė 1923 m. Gervėnų k., Seirijų vals. Tai buvo išsilavinęs, nagingas jaunuolis. Į partizaninę kovą įsiliejo 1945 m. ir netrukus tapo Juozo Vitkaus dešiniąją ranka. Būdamas jo adjutantu kartu keliaudavo, mašinėle spausdindavo vado įsakymus ir kitus dokumentus. J. Gegužis buvo greta per operaciją, kurios metu sunkiai sužeistas, gyvas paimtas J. Vitkus, tačiau jam pačiam mirties tąkart pavyko išvengti. Pasitraukęs sėkmingai laisvės kovos sąjūdžiui atidavė dar penkerius metus. Tai buvo ne vienintelis kartas, kuomet per plauką išsisuko iš mirties. 1948 m. į jį trenkė žaibas, stipriai sužeistas kurį laiką turėjo gydytis. 1951 m. liepą susidūrė su stribais. Operacijos metu buvo sužeistas į krūtinę, taip pat nuplėšti du dešinės rankos pirštai. Po šių įvykių vienas iš ryšininkų neįtardamas klastos informatoriui slapyvardžiu Karvelis kalbėjo: Gaila žuvusio Vėjo (Diemedžio bendražygis), su juo kalbėdavomės apie Lietuvos ateitį, o mirtis atėjo jaunam. Gerai, kad nežuvo Diemedis, be jo pakriktų partizanai.

Jaunas ir veiklus partizanas neliko nuošaly žuvus pirmajam savo vadui. Sulig kiekvienu partizanų vadų pasitarimu jo pareigos augo, kurį laiką buvo rinktinės štabo viršininku, vėliau rinktinės vadu. A. Ramanauskas prisimena: Per posėdį man ypač patiko Diemedis, kuris stengėsi būti objektyvus. Jis labai uoliai atlikdavo ir visokiausius kitokius pavedimus. Dirbdamas štabe prisidėjo prie pogrindžio leidybos. Žuvus Dainavos apygardos vadui L. Baliukevičiui, be didelių diskusijų apygardos vado pareigos 1950 m. liepą patikėtos J. Gegužiui. Dėl stipriai sumažėjusio partizanų skaičiaus, kartu ėjo Pietų Lietuvos srities pavaduotojo pareigas.

J.Gegužis tapo klastingai veikiančio agentūrinio tinklo taikiniu. Saugumas kruopščiai parengė planą, kuriuo imitavo Diemedžio sesers Anelės Gegužytės pabėgimą iš Sibiro. Ji kartu su tėvu ir broliu 1947 m. gruodžio 19 d. buvo ištremta, tėvas mirė vagone pakeliui į tremties vietą. Saugumas puikiai žinojo, kad sesuo laiškais bendrauja su broliu, todėl tikėjosi, kad sugrįžus seseriai pavyks įvilioti į pinkles ir patį Diemedį. Sekimui buvo pajungta daugybė žmonių, todėl po metus trukusio aktyvaus darbo, tų pačių metų rugsėjo 27 d. agentų smogikų operacijos metu J. Gegužis žuvo Bestraigiškės miške.

Foto: Juozas Gegužis-Diemedis (pirmas iš dešinės). Nuotrauka paimta iš: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-06-17-dalius-zygelis-laisves-kovotojas-mykolas-babrauskas/102740

Parengta pagal:

Kašelionis, B., Dainavos partizanai. Šarūno rinktinė: dokumentai ir prisiminimai. Vilnius, 1999

Ramanauskas, A., Daugel krito sūnų… Partizanų gretose. Vilnius, 1991

LGGRTC informaciją