Domininkas Jėčys-Ąžuolis

(1896-1947)

Gimė 1896 m. Medžiūnų k. (Biržų r.). 1919–1920 m. dalyvavo kovose su lenkais, pateko į jų nelaisvę, tačiau iš belaisvių stovyklos sugebėjo pabėgti. Pabaigė pirmąją Lietuvos karo mokyklos laidą, buvo paskirtas į pėstininkų pulką Alytuje. 1926 m. sukūrė šeimą. Buvo Alytaus šaulių sąjungos rinktinės komendanto pavaduotojas. Vėliau šios pareigybės jį ne kartą suves su būsimais partizanais, kaip kad jam pavaldžiu buvusiu Lionginu Baliukevičiumi. Vokiečių okupacijos metus praleido Alytuje, o 1944 m. vasario 16 d. generolui Povilui Plechavičiui pakvietus burtis į Vietinę rinktinę, D. Jėčys paskirtas dalinio vadu Alytuje. Sugrįžus sovietams buvo priverstas įsilieti į partizanų gretas. 1945 m. birželį tapo Dzūkų rinktinės vadu, o dar beveik po metų Dainavos apygardos vadu. 1946 m. lapkritį perėmė Pietų Lietuvos srities vado pareigas.

Liudininkai mena, kad tai būta griežto ir reiklaus vado, tačiau labai pareigingo. D. Jėčys žuvo Punios šile 1947 m. rugpjūčio 11 d. NKVD kariuomenei apsupus bunkerį. Po nelaimės D. Jėčio pavaduotojas Adolfas Ramanauskas laikinai perėmęs Dainavos apygardos vado pareigas išleido įsakymą, kuriame skelbiama, kad žuvusiam Ąžuoliui pagerbti mėnesiui skelbiamas gedulas.

Parengta pagal:

Ramanauskas, A., Daugel krito sūnų… Partizanų gretose. Vilnius, 1991

Jėčys, A., Sutryptos viltys: Dainavos apygardos partizanų vado Domininko Jėčio-Ąžuolio sūnaus prisiminimai. Vilnius, 2009.